„Cabernet Sauvignon“ šiuo metu yra plačiausiai auginama vynmedžių veislė pasaulyje. Vyno mėgėjai ją žino kaip rimto, geros struktūros ir ilgaamžio raudonojo vyno sinonimą.

Kadangi „Cabernet“ noksta palyginti vėlai, geriausiai savo potenciją ji atskleidžia šiltesnio klimato regionuose. Kai kuriais metais uogos gali iki galo nesunokti net savo gimtinėje Medoke ir Grave (Bordo). Tačiau tais metais, kai ji sunoksta, šios mažos, tamsiai mėlynos uogos storoje odelėje slypinti spalva, skonis ir taninai gali suteikti ypatingą struktūrą, rūgštingumą bei vaisiškumą. Meistro rankose šios savybės laikui bėgant gali subręsti į vienus garsiausių pasaulio vynų.

„Cabernet Sauvignon“ skonio profile dažnai dominuoja tamsių uogų, ypač juodųjų serbentų, aromatai. Šį skonį papildo palyginti tvirta taninų struktūra, suteikianti vynui gylio ir ilgaamžiškumo. Žinoma, visa tai yra labai bendras apibendrinimas ir kiekvienas vyno mėgėjas žino, kad galutinis vyno charakteris priklauso nuo jo kokybės, terroir (vietovės) ir vyndario braižo.

Savo gimtinėje Bordo „Cabernet“ dažniausiai naudojama mišiniuose. Tai iš esmės lemia jau minėtas vėlyvas uogų nokimas. Jei kyla rizika, kad uogos nespės sunokti, griežtą ir veržlų „Cabernet“ charakterį galima „švelninti“ įmaišant šiek tiek anksčiau sunokstančių „Merlot“, „Cabernet Franc“ ir „Petit Verdot“ veislių vyno.

Eksportui skirti vienos veislės (100 %) vynai dažniau gaminami šiltesnio klimato šalyse, pavyzdžiui, Čilėje, Australijoje ar Šiaurės Kalifornijoje, kurios tapo antraisiais „Cabernet“ namais.

Čilė linkusi gaminti ryškius, tvirtus ir vaisiško charakterio vynus. Šio regiono „Cabernet“ visame pasaulyje garsėja kaip puikų kainos ir kokybės santykį atitinkantys raudonieji vynai.

JAV Šiaurės Kalifornija, įskaitant Napos slėnį ir Sonomos apygardą, tapo antraisiais „Cabernet Sauvignon“ namais kitoje Atlanto pusėje. Šilto klimato ir meistriškų vyndarių dėka šis regionas garsėja vienais ikoniškiausių Naujojo Pasaulio „Cabernet Sauvignon“ vynų.